Apmąstymai 2018 m. pradžioje

Pagalvojau, kad reiktų parašyti kokį įrašą blogui apie esamą situaciją, kad Jums mielieji skaitytojai nesusidarytų visiškai klaidingas įspūdis, kad šitas statytojas bestatydamas pakratė kojas.

Fasadas.

Taigi, vis dar darau fasadą, bet jau darbai eina į pabaigą. Žiemą šis darbas buvo sustojęs, nes dažams ir gruntui reikėjo +5.

Smagu rikiuoti dailylentes:

Padaryta fasado dalis peržiemojo puikiai. Jokių dėvėjimosi požymių. Kai kurios išvados:

1. Daryti medinį fasadą buvo puiki idėja, namukas šiltas, jaukus, tvirtas. Bet darbo sąnaudos didelės.

2. Dailylentės profilis man labai patinka

Dydį irgi pataikiau 21x145 (deng. pl.135). Lentos 6 metrų ilgio. Paviršius šiurkštus.
Kokybė AB pardavėjas teigia, kad šiaurinė (Sibiro) eglė, pagaminta Estijoje.
Pirkta www.medziogausa.lt.

3. Galvojantiems apie medinį fasadą reiktų atkreipti dėmesį, kad galimas fasadas, kur lieka tarpai tarp medžio. Mano kaimynas tokį fasadą pasidarė, dabar kariauja su vapsvomis (iki atsukimo lentučių, nes chemija neįveikia), kurios jam dėkoja už puikų avilį. Mano fasade tarpelių nelieka.

4. Jokių priekaištų dažams Villa Akva. Vėl juos rinkčiausi.

5. Medsraigčiai Spax ar Essve - išbandžiau abejus, mano nuomone, Spax pagal kokybę visa galva stovi aukščiau.

Pakalimai.

Pakalimus darau iš lentų 21x120, lentų kampai statūs, 6 metrų ilgio, Sibiro eglė, pirkta www.medziogausa.lt. Trys pusės obliuotos, pagrindinė pusė šiurkšti. Gerai atrodo pakalimai, net pagalvojau, kad gal per geras lentas tokiai kukliai trobikei uždėjau. Kad vapsvos nekalbėtų "koks geras žmogus, špyga taukuota, štai kokį puikų avilį pastatė", uždėjau tinkliuką, kad apsunkinčiau vabzdžių patekimą.

Patarimas vienišam statytojui:

6 metrų lentų suvaldymas sukant virš galvos sudėtingas reikalas, reikia įgutimo, - pradėk ne nuo fasadinės, t.y. gražiosios (pagrindinės) namo pusės.

Lietaus nuvedimo sistema ant stogo.

Išbandžiau dvi - Flamingo (namui) ir  Struga (garažui). Pastaroji pasirodė geresnė, nes, lygtai, storesnė skarda, ir lankstant Flamingo latako laikiklį lupasi nuo metalo dažai, ko nepastebėjau su Struga.
Kai stuktelėjau Flamingo lietvamzdį į menką grumstą ir jis 3 cm įlinko, pagalvojau, kad sekančiam namui, jeigu kada statysiu, ieškosiu kažko min dvigubai brangesnio.

Svarbus patarimas savarankiškam statytojui. Latakai gali būti tvirtinami laikikliu tvirtinamu prie gegnės viršaus, kurį reikia susilankstyti arba kitos konstrukcijos laikikliu prie gegnės galo. Pasirinkau pirmąjį, nes galvojau bus didesnė laikomoji galia ir pakliuvau į bėdą, nes niekur neradau nei pirkti nei nuomoti spec įrankio laikikliams išlankstyti. Šitam darbui reikia tikslumo ir mano būdas - kelių medinių kulbių ir rankų jėgos pagalba susilankstyti - netinkamas. Taigi, jeigu neturi vizijos kur gauti spec. įrankį, nepirk laikiklių tvirtinamų prie gegnės viršaus.

Sodas.

Pasodinau balandį sodą, 3 slyvas, 2 kriaušes, 6 vyšnias, 7 obelis. Visų medelių skirtingos veislės - kolekcija :). Visi iš Dembavos medelyno, nes buvo patogu nusipirkti Senukuose ir Ermitaže. Obelims norėjau poskiepio 106, bet medelynas pardavinėjo su įvairiais poskiepiais tai dabar turiu įvairovę - B118, B396, MM106 ir netgi P60.  Mano vizija buvo išvengti žemaūgių, nes dirva neįpatinga ir nenoriu daug priežiūros, ir sėklinių, kad nereiktų lipti į trečia aukštą krapšyti obuolių, tai kol kas beveik telpu į viziją. Rudenį dar pasodinsiu 1 slyvą, 2 kriaušes, 2 trešnes, 3 obelis ir gal kokį iš įdomesnių vieną kita pvz. persiką.

Klausimas sodininkams mėgėjams: kaip apsaugote vyšnias nuo paukščių ir jaunus vaismedžius nuo stirnų ir briedžių (retkarčiais slampinėja, sklypas neaptvertas). Nuo kiškių apsaugojau:

Staliaus žaidimai.

Žiemą paskaičiau keletą knygučių apie staliaus amatą pvz. Joinery Tips & Techniques How to Cut Perfect Wood Joints Every Time By Editors of Popular Woodworking ir dar kokia dešimtį panašaus stiliaus.
Įsigijau mėgėjiškas staklytes: reismusines obliavimo Scheppach HMS 850 ir diskinio pjovimo Scheppach HS 105 ir smulkių įrankiukų medžio šlifavimui, pagalbinių įrankių kaip LUPA 4pc Dowel Kit Pocket Hole Dowel ir kt. ir pasidirbinau keletą lauko baldų, darbastalių. Pradėjau bandyti medžio apdailą išbandydamas įvairius lakus, beicus, aliejus.
To tikslas buvo kažkur panaudoti medieną, kurią gaila buvo išleisti per kaminą, o be to pasibandyti kas tas staliaus amatas yra ir ar turiu galimybių pasidaryti medinį darbo kabinetą, kur apgyvendinti savo kelis tūkstančius turimų knygų, tokį kaip pvz.:

O čia mano pirmas gaminys pagamintas iš atliekų ir iškeliavęs pas tėvus į sodą, kur jis pakeitė supuvusį padarytą nežinomo staliaus iš plonų lentučių.

Jeigu kam reiktų patogios sėdėti kėdės ar krėslo poilsiui rekomenduoju schemas, pagal kurias pasidariau baisiai gerą ir patogią kėdę (o gal sostą nes svoris kokia 50 kg).

http://www.core77.com/posts/43422/Reference-Common-Dimensions-Angles-and-Heights-for-Seating-Designers

Kaminas

Taigi, nusprendžiau parašyti apie savo kaminą. Neskubėjau to daryti, norėjau pasižiūrėti metus kas gavosi, nes tai mano pirmas surinktas kaminas. Taigi, išvados.

1. Kaminas vokiškas Schiedel Rondo.
Sumontuotas kaminas vokiškas Schiedel Rondo. Su dviem kanalais - 200 mm židiniui, 180 mm kieto kuro katilui. Diametrai pasirinkti konsultuojantis su parduotuvės išmanančiu žmogumi. Puikus gaminys. Rekomenduoju.

http://www.schiedel.lt/produkcija/rondo-plus

2. Kaip pirkau gana pigiai.
Restos parodoje gavau 30 proc. nuolaidą, o už tai, kad priėjau prie demonstracinio modelio dar 15 proc.

3. Montavimas. 
Mūrydamas sienas įgijau mūrininko kvalifikaciją. Tai kamino sumontavimas pasirodė esąs juokų darbas. Darbą palengvino detalios instrukcijos pridedamos prie kamino ir viską žinanti Youtube su kokiais 4-5 video. Vienintelis netikėtumas - didelis svoris keramzitinio blokelio - beveik 40 kg. Jį reikėjo pastatyti į vietą milimetro tikslumu ant ištiesų rankų. Tai dirbant vienam buvo iššūkis, bet įveikiamas.

4. Ar galima šį kaminą pririšti prie sienų?
Yra statybų teorijoje mintis, kad kaminas turi būti atskiras statinys, nepririštas prie pagrindinių konstrukcijų, nes kūrenant juda aukštyn žemyn.
Mano kaminas pririštas prie vidinių sienų. Aptinkuotas, todėl matosi sandūros tarp sienos ir kamino pokyčiai - jokio judėjimo nėra. Visą dieną kūrenant krosnelę virš perdangos pridėjus ranką prie kamino vos juntama šiluma. Greičiausiai juda vidinis keramikinis įdėklas. Dėl to, kad pririšau kaminą prie sienų, niekaip netvirtinau kamino praėjime pro gegnes. Dėl to nesigailiu.

5. Difuzinės plėvelės prijungimas prie kamino. 
Pagal lietuviškus statybos reikalavimus reiktų nedegamos plėvelės. Iškuitęs internetą tokios pirkti niekur nemačiau. Tai, sujungiau su Tyvek Pro. Man tai nesukelia problemų, nes, kaip minėjau, kamino konstrukcija tokia, kad išorė beveik nekaista. Neseniai mačiau, kad vis tik būna pirkti nedegamų plėvelių židiniais ir kaminų detalėmis prekiaujančiuose kioskuose. Jeigu ruošiesi namą pridavinėti (aš nesiruošiu), tai geriau nusipirk nedegamos plėvelės gabalą, jeigu nenori turėti problemų su gaisrininkais.

6. Armuoti kaminą ar ne?
Aš armavau Schiedel Rondo nuo pat apačios. Armavau ne su vokiečių siūlomais brangiais gaminiais, bet su paprasta armatūra apie 10-12 mm, užpilant cementiniu skystu skiediniu. Dėl to nesigailiu, viską daryčiau taip pat. Armavau taip, kad armatūrą 2 metrų ne iš karto sukišant į 4 skyles, bet kad jos persidengtų, t. y. 4 armatūros nepasibaigtų viename lygyje.

7. Ar daryti kamino kondensato nuvedimą į kanalizaciją? 
Manau tai būtina. Pats atsivedžiau atšaką kanalizacijos iki kamino, bet dar nepajungiau. Kondensatas ir lietaus vanduo nuteka į kibirą, po lietingo mėnesio pastebėjau, kad prisirinko beveik 5 litrai. Nors kamino angos iš viršaus uždengtos, regis (neprimenu), firminiais Monier skardiniais stogeliais. Schiedel konsultantas parodoje sakė, kad kamino konstrukcijoje kondensato indas yra 3 ar 5 litrų talpos ir turėtų išgaruoti lietaus vanduo ir kondensatas natūraliai, todėl nuvedimas į kanalizaciją nebūtinas. Manau, tai klaidinga nuomonė lietingoje Lietuvoje.

8. Laikinas krosnelės pajungimas.
Židinį darysiu nežinau kada. Tai, laikinai pajungiau paprastą skardinę krosnelę pirktą Ermitaže su mažu stikliuku, regis bulgarų ar pan. gamybos (ne kinų). Pajungimas buvo paprastas darbas. Detales pirkau iš UAB Degis Savanorių prospekte, Vilnius. Kontora patiko, rekomenduoju. Pardavėjai patys turintys patirtį tame reikale. Mielai konsultavo, vienas buvo gal koks nelabai patyręs, o kitas atkalęs ranką tame reikale, atsakė į visus klausimus. Ši idėja - prieš statant židinį laikinai pajungti krosnelę labai pasiteisino. Visų pirma, paaiškėjo, kad skylės, kurios diametras 200 mm, mano atveju, trauka yra nereali. Toks jausmas, kad ištrauks visą karštį, ugnį, malkas, ir pačią krosnelę per kaminą. Taigi, paaiškėjo, kad būtinai reiks numatyti traukos reguliatorių statant/projektuojant židinį. Pajungimo metalines detales pirkau per keletą kartų. Pasirodė, kad aukščiausia kokybė yra austrų Bertrams, nors kaina nuo lenkų ir kinų nelabai skiriasi.

9.  Po metų lipam ant stogo. 
Turėjau idėją iš parankinių medžiagų pasidaryti video zondą ir pasižiūrėti kaip atrodo kaminas po metų, po kokių 30 kūrenimų. Zondo pasidaryti nepavyko per 15 min, tai video nėra. Yra foto žr. žemiau. Paaiškėjo, kad nuėjo velniop atsparus karščiui glaistas (foto 1), taigi vėl iš naujo užtepiau naują. Kamino skylėje, kuri ekploatuota, nieko tokio blogo nepastebėjau, taip pat nemačiau, kad būtų reikalas valyti suodžius (foto 2). Palyginimui įdedu neeksplotuotos skylės 180 mm, kuri yra rezervinė, bus naudojama kieto kuro katilui, kai išeisiu į pensiją ir negausiu pensijos bankrutavus Sodrai ir reiks pigiai gyventi kūrenant kieto kuro katilą.

10. Gaisrinė sauga.

Užsiimdamas kaminu būtinai paskaityk STR statybos techninius reglamentus susijusius su šildymu ir krosnimis www.lrs.lt. Kūrenant visą dieną krosnelės temperatūra, ko gero, siekia kelis šimtus laipsnių. Laisvai galima padegti trobą.

11. Ateities planai.

Galvoju, kad turint tokią trauką, gal verta susimontuoti kokią šildomą sienelę, kad visas karštis neišlėktų pro kaminą. Neaišku, ar tai įmanoma padaryti su šamotinėmis plokštėmis. Teks pėdinti į Degį pasitarti. Su vandens akumuliacinėmis sistemomis kol kas baisu prasidėti, nes dar per mažai turiu žinių šildymo/santechnikos srityje. Pridedu dviejų būsimo židinio galimų projektų variantus akmeninis tamsesnis ir baltas. Kol kas nežinau kurį darysiu. Nežinau ar verta prasidėti su balta spalva, neaišku kas iš jos liks dažnai kūrenant.

Fasadas

Nuo balandžio/gegužės darau savo namukui fasadą. Įrašas skirtas tam, kas norės savo jėgomis pasidaryti ventiliuojamą fasadą.

Planas.

Taigi, planas - keramikinius LODE blokelius apšiltinti 20 cm (10 cm horizontaliai ir 10 cm vertikaliai) Paroc Ekstra akmens vata 61 cm pločio. Kad vata laikytųsi, padaryti medinį karkasą iš medžio tašelių 5cmx5cm. Sukišus vatą, viską apvynioti difuzine plėvele Tyvek Pro. Po to, ventiliacinis tarpas 3 cm ir medžio dailylenčių apdaila. Darbai daromi pirmą kartą gyvenime, be pagalbininkų.

Pasirengimas darbams, technologijos.

Statau pagal aprašymą bloge "Statau sodybą" http://statausodyba.blogspot.lt/search/label/Fasadas

Kadangi viską darau beveik analogiškai tai nėra reikalo dokumentuoti ir tą patį aprašinėti.

Yra kai kurių esminių skirtumų nuo paminėto blogo: nenaudoju priešvėjinės plokštės, o difuzinę plėvelę Tyvek Pro, kurios kraštus pagal langus ir visas sandūras suklijuoju. "Statau sodybą" langų sprendimas man nelabai tinka dėl to, kad namas ant kalno, fasadas stipriai veikiamas vėjų ir skersinio lietaus, todėl jeigu daryčiau taip kaip "Statau sodybą", ko gero turėčiau šlapią vatą aplink langus.

Naudinga buvo paskaityti, pasižiūrėti ir tinkamų mazgų ir konstrukcinių sprendimų paieškoti:

http://www.paroc.lt/gaminiai-ir-sprendimai/sprendimai/statybine-izoliacija/sienos/masyvios-sienos

https://www.youtube.com/watch?v=k-FtclFBNuY&feature=youtu.be

https://www.youtube.com/watch?v=1auK1fgSXtw

http://www.finehomebuilding.com/pdf/021141060.pdf

https://www.medziogausa.lt/lauko-dailylenciu-montavimo-instrukcija/

http://www.eternit.lt/failai/e-get_pdf/id-440/

ir google su paieška pagal External Cladding Installation

Medinių tašelių pasirinkimas.

Darau iš 5 cm x 5 cm, kurie išdžiūvę atrodo kaip 4,5 cm x 4,5 cm.
Jeigu bijai šalčio tiltų gali daryti 5x4. Mažesnių matmenų nedėčiau.
Tašeliai paprasti, ne kalibruoti, bet sausi, drėgnumas mažiau 20 proc.

Pirkti - UAB Medienos prekybos namai, Titnago 19 Vilsotos teritorijoje. Pliusai - turėjo lauke pagulėjusių keletą menesių, apdžiūvusių, suteikė teisingą informaciją dėl drėgnumo. Minusas - tašeliai be tikslių matmenų svyruojantys nuo 4 iki 6 cm. Bet to tikėjausi, nes pirkti kalibruotą medieną dideliais kiekiais man per brangu. Vėliau tašelius iki reikiamų matmenų reikiamoje vietoje išsilyginau su mėlynu Bosh obliumi (po ranka neturiu, taigi markės nerašau, obliavimo gylis iki 2,5 mm maždaug). Apstulbino įrankio kokybė, dėl to mano nuomonė apie mėlynus Bosh ženkliai pagerėjo.

Su kuo pritvirtinti medininį karkasą prie LODE keramikinių blokelių?

Keblus klausimas, ir man atrodė vienas svarbiausių, nes blokeliai nėra baisiai tvirti iš šono ir atsparūs gręžimams. Patikimos inžinierinės informacijos neradau. Tai klausinėjau praeivių ir statybinių medžiagų kioskuose.

Tokius variantus atradau:

1. Vienas praeinantis statybininkas patarė - gręžti skylę 6 mm be kalimo ir naudoti paprastas mūrvines 7,2 mm, tvirtinant iškart tašelį prie blokelio.
2. Tvirtinti metalinius kampuočius prie Lode blokelių ir tada prie jų tašelį.
3. Prisukti tašelį prie Lode blokelių su "medsraigtis + kaištis" 8x120 KPR-PIKE SK
4. Prisukti tašelį prie Lode blokelių su "medsraigtis + kaištis" MB-ST 8x120 torx 30 MUNGO

Pasirinkau 4 variantą. Tai brangesnis variantas nei 1 ir 3, skirtumas nuo 3, kad, regis, kaištis plečiasi ne į dvi, o visas keturias puses, kas man regis visai neblogai skylėtai keramikai.

Pridedu nuotrauką su konkrečiais skaičiais, gal kam prireiks:

Tvirtinimo detalės nupirktos iš http://www.spaxiukas.lt/ Parduotuve nusiskundimų nėra. Pirkčiau vėl.

Su kuo sujungti medinius tašelius tarpusavyje?

Aš jungiu su vokiečių SPAX 5x90. Puikus dalykas, patys prasigręžia. Kadangi norėjau padaryti ypač tvirtai, tai dar panaudojau ir cinkuotas rievėtas vinis ir medinius pagaliukus suklijavau su savo mėgstamais poliuretaniniais klijais KLEIBERIT 501.

Karkasas gavosi nerealus, kabinti galima krūvą dramblių.

Jeigu baisiai striuka su pinigais, manau, gali tvirtinti paprastais kinietiškais medvarščiais arba sukalti cinkuotais vinimis, nieko neklijuojant.

Spax nupirkta iš http://www.spaxiukas.lt/


Karkaso apsauga nuo drėgmės iš mūro pusės.

Hidroizoliacinė juosta, ant viršaus du tašeliai impregnuoti. Impregnuoju pats, mėgstu impregnantus su spalva, nes matosi kur praeita su chemija.

Dailylenčių pasirinkimas.

Apžiūrėjus lietuvišką produkciją lentpjūvėse Pilaitėje ir link Baltarusijos, kainos kokybės santykis nesužavėjo, tai pasirinkau importines, Karelijos eglė, pašiauštos, neobliuotos. Kokybė nereali, lietuvių gamintojai pamatę gali apsiverkti, dailylentės kaip lašiniai, kur pirkau nesakysiu, nes sušoksit, išpirksit ir kainas sukelsit, o man dar reiks porą kartų atsivežti papildomai.

Kiek ilgai svarsčiau, kokio pločio pirkti - 19/20 cm ar 14/15. Pasirinkau 14 cm nes namas nėra didelis, sienos 10 m ir 12 m ilgio, šiuo pasirinkimu esu patenkintas.

Dailylenčių forma kaip ir bloge "Statau sodybą", turiu įtarimą, kad gamino tas pats fabrikas šiaurėje.

Dailylenčių parengimas dažymui ir dažai.

Dailylentes gruntuoju Kolorex Protekt impregnantu. Įspūdingas gaminys. Jeigu naudosi, tai nusipirk gerą dujokaukę, nes pakratysi kojas.

Dažus pasirinkau Villa Akva, šviesią spalvą iš Tikkurila medinių fasadų spalvyno (Senukuose buvo knygelė), panaši kaip bloge "Statau sodybą". Dažai ir gruntas pirkti ir tonuoti Senukuose. Dažai labai patiko. Svarsčiau ir apie Villa Ultima, kurie vaizdą duoda geresnį už  Villa Akva, bet Senukai neturėjo didelių kibirų po 9 litrus, o ir aš dvejojau, nes šie dažai, regis, duoda plėvelę, kurios kiek bijau. Ateityje, kai reiks atnaujinti dažus, vis tik gal pereisiu prie Villa Ultima.

Pirmą kartą dažau ant žemės, po to ant sienos prisukus dailylentę, taip kaip ir liepia protingos knygos.

Kodėl medinės dailylentės? Man patinka medis ir natūrali gamta. Turiu tarp giminių pavyzdį, kad medinis fasadas, nuolat padažomas po 60-70 metų atrodo be pastebimų senėjimo žymių. Tai maniškis su ventiliacinių tarpeliu ir super gruntu, šiauriniu medžiu, ko gero yra šimtmečiams. Man aišku to nereiks, bet statyti kokybiškai yra malonu.

Ventiliacinis tarpelis.

Radau rekomendaciją rimtų žmonių, kad 2 cm mažai, nes vata gali būti pasipūtusi, tai nusprendžiau dėti 3 cm. Tašelius panaudojau kalibruotus džiovintus, bet 3 cm nebuvo, pirkau 3,3 cm. Šiuo sprendimu esu patenkintas nes vata iš tiesių su polinkiu išsipūsti, o vienam pritvirtinti plėvelę su įtempimu misija sunkiai įmanoma.
Tašelius naudojau kaip įmanomai gerus, nes labai norėjau padaryti idealiai išlyginant milimetro tikslumu visomis kryptimis.

Nepamiršk padaryti ventiliacinių angų virš ir po langais, taip pat apsaugas nuo pelių ir vabzdžių kiek apačioje tiek viršuje.

Apšiltinimas.

Kišu vatą tik kai karkasas baigtas ir statau etapais - po vieną sieną, nes darbai dirbant vienam, daugiausiai savaitgaliais, vyksta lėtai.

Su kuo tvirtinti dailylentes.

Mano planas buvo dėti universalius,o ne brangius fasadinius Spax, nes jie užsidažys (tokį variantą pasiūlė varžtų pardavėjas) 4x50, bet per klaidą pradėjau tvirtinti su 5x70, kuo iš esmės esu patenkintas, nes dailylentė prisitvirtina ne tik prie ventiliacinio tašelio, bet ir prie karkaso, viskas gaunasi labai tvirtai.

Lango mazgo ir visų kitų jautrių mazgų sandarinimas

Studijuodamas fasadų mokslą pastebėjau, kad amerikonai daug dėmesio skiria apsaugai nuo drėgmes. Todėl ir aš naudoju PENOSIL Premium Expanding Tape (regis yra ir geresnių sprendimų, bet duotis po visą miestą gaištant pusę dienos kol privažiuosiu iki kokio kiosko gaila laiko) ir brangius fasadinius lauko silikonus su darbinėmis temperatūromis maždaug -40 +80 pagal amerikonų schemas.

Baigiamosios pastabos.

Darbas malonus ir nesunkus, kilo netgi mintis, kad statyti namą yra tas pats kaip groti džiazą, tai kūrybinė veikla, ypač kai neturi konstrukcinio plano ir tau niekur skubėti nereikia.
Tiesa, pučiant vėjui suvaldyti 6 metrų dailylentę pasidaro sunku, nes tampi panašus į Karlsoną, bet gi nebūtina per audras statyti :).
Užtruksiu ko gero ilgai, mažai šansų, kad spėsiu iki žiemos pilnai baigti fasadą.
Blogas linkęs likti šiek tiek anononimišku, tai nuotraukų bus minimaliai.

Ar man reikia rekuperatoriaus? Kiek šiltinti sienas?

Pradėjau daryti ventiliuojamą fasadą ant Lode 25 cm blokelių, kilo du klausimai. Gal koks protingas žmogus pakomentuos.

Esama projektinė situacija: projektą darė studentė, per klaidą pasirinkusi architektūrą, o man buvo dzin. Už projektą beveik nieko nemokėjau, bet dabar kiek gailiuosi, gal vertėjo samdyti normalų architektą bent tris plytas patį sumūrijusį. Dėl to žodį "rekuperacija" sužinojau turėdamas statybos leidimą (karma). Pagal projektą - ventiliacija natūrali, sienų šiltinimo storis - 20 cm akmens vata. Planuoju projektinį kieto kuro šildymą keisti į oras - vanduo, bent iki pensijos.

Esama faktinė situacija: kaminas su dviem angom - židiniui ir kieto kuro katilui, plius 4 angos natūraliai ventiliacijai, šalčio tiltas maždaug 120x40 cm.

Klausimai:

1. Jeigu palieku natūralią ventiliaciją, kad ji funkcionuotų, turiu pasidaryti krūvą plyšių languose, pvz. laikyti nuolat atidarytą mikroventiliaciją. Tai kam man 20 cm šiltinimo akmens vatos? Gal užtektų 15 cm?

2. Ar verta daryti rekuperacinę šiltinimo sistemą? Lubų aukštis apie 3 m. techniškai regis įmanoma. Gal užsandarinti natūralios ventiliacijos angas. Tada kur mesti rekuperatoriaus išstumiamą orą? Ir aplamai ar yra nauda iš to rekuperatoriaus, ar atsipirks kada nors papildomos išlaidos sistemai. Šis klausimas kyla dėl to, kad skaitant apie blogerių statančių A klasės namus išlaidas energijai jos, regis, palyginamos su mano išlaidomis šildymui gyvenant blokiniame bute be jokio apšltinimo (nematau reikšmingo taupymo), gyventi nebrangu ir beveik nešalta.

Perdanga, stogo medinė konstrukcija, stogas. II dalis.

Perdanga.

Medinė perdanga įrengta virš patalpų, kurių plotis 4,5 ir 5,5 m. Visur konstrukcija vienoda: 250x50 mm lentos, tarpas 600 mm, kas antra lenta sudvigubinta. Sudvigubintos lentos sukaltos šachmatine tvarka kas 20 cm kaip reikalauja kodeksai. Perdangos galai niekur į mūrą nekišti (žr. foto). Man neatrodo tinkamomis forumuose matytos idėjos medžio galus apvyniotus su ruberoidu kišti į mūrą.

Ant perdangos užkalta OSB 22 mm su išdroža ir priklijuota klijais KLEIBERIT 501. Klijai labai geri, rekomenduoju. OSB prikalta vinimis suktais arba rievėtais, apie 7 cm. OSB lapai 2500 mm ilgio, stengiausi guldyti taip, kad kiekvienas lapas remtųsi ant trijų lentų, kad apkrovos pasiskirstytų.
Atsižvelgiau į instrukciją http://www.osb.lt/osb/osb-grindims ir kt.

Nuotraukoje - blokelis 250 mm pločio, gelžbetoninis žiedas tokio pat pločio, virš kapitalinė hidroizoliacija - du kartus nutepta Dysperbit Dn +  hidroizoliacinė plėvelė Izoplast, mūrtašis 150x150 mm per vidurį padėtas ir priveržtas varžtais prie žiedo bendra tvarka. Po to, kai buvo padaryta nuotrauka visas medis impregnuotas ASEPAS-2.

Apmąstymai po darbo.

1. Šiandien galvoju, kad perdangą virš patalpos 5,5 m pločio padariau blogai, dabar visas lentas dvigubinčiau ir mažinčiau žingsnį. Lingavimo nėra. Bet 1,2 -1,5 cm įlinkis yra ten kur gavo apkrovos iš viršaus. Pabandysiu tą vietą sustiprinti pridėdamas seserinę lentą, kol neapšltinau, žr. google Sistering Floor Joists.
Su 4,5 m tarpu viskas gerai.
2. Pasiteisino tarpo tarp lentų darymas atžvelgiant į tai kuo šiltinama. Mano idėja buvo šiltinti Paroc Ekstra 610 mm pločio, todėl tarpas 600 mm. Tai pasiteisino. Ten kur pavyko tokį tarpą išlaikyti tokia Paroc telpa idealiai.
3. Pritariu išsakytai forumuose idėjai, kad šiltinti turi arba pats arba stovėti šalia su šautuvu, nes lengva daryti chaltūras taupant laiką ir uždengus garo izoliacia nieko nematysi ir nepatikrinsi.
4. Labai gerai, kad nesusimažinau OSB ir palikau 22 mm storio.
5. Gerai, kad nepirkau didžiausių OSB lapų, nes būčiau neužtempęs vienas. Pasiteisino 2,5 m. ilgio lapai, nes galima permesti per kelias lentas ir taip paskirstyti svorį.

Stogo konstrukcija.

Gegnės 200x50 mm, kas 600 mm, galvojant apie galimą šiltinimą Paroc Ekstra 610. Gegnės galai ir paukščio snapas (Birds-mouth, nežinau kaip LR meistreliai tai vadina) supjauti naudojantis online skaičiuokle http://www.blocklayer.com/roof/rafter.aspx. Online skaičiuoklė puikiai tiko.

Kraigo lenta (Ridge Board) 250x50. Mačiau forumuose, kad LR statytojai nelabai tokią lentą naudoja ir jungia gegnes tiesiai vieną su kitą. Gal yra kokia stogengių kastos paslaptis kurios nežinau, bet šiandien galvoju, kad nenaudojant kraigo lentos pasisunkinamas gyvenimas.

Stygos po dvi, kiekviena 150x50 (žr. foto), Gal būtų užtekę ir vienos, bet abejojau dėl medžio kokybės. Restos parodoje stogdengys sakė, kad čerpiniam stogui reikia dviejų stygų. Mano ne čerpinis, o kuklus biudžetinis šiferinis, bet, savam negaila.

Mansardos šonai padaryti iš lentų 150x50 pagal knygas ir kodeksus.

Varžtai 12 mm po du kiekvienos stygos galui, atsižvelgiant į to paties stogdengio Restoje patarimus. Gegnių ilgis 7000 mm, per vidurį dar atremtos. Ir dar sukaltos su perdangos lentomis kur ėjo lygiagrečiai - gavosi ypač tvirtai. Nuotraukoje spalvos dėl impregnantų, atrodė mazgas svarbus, tai impregnuota pavyzdingai.

Viskas daryta pagal knygas, nieko nereikėjo kurti, išskyrus perėjimą nuo lietuviško pirmo aukšto prie amerikietiško antro (įdėjau nuotrauką). Reikia nepražiopsoti, kad kraigo lenta per žingsnį - du colius - 5 cm - turi būti platesnė nei gegnės. Darydamas garažo stogą tai pražioplinau.

Apmąstymai po darbo.

Viską daryčiau taip pat. Jeigu darysi taip pat ir stogas dvišlaitis paprastas, įdėk maksimaliai pastangų, kad stogo plokštumos būtų stačiakampės, t. y. įstrižainės būtų vienodos.

Difuzinė plėvelė 

Difuzinė plėvelė dėta vadovaujantis:

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/213/1/0/1/article/17142/izoliacines-pleveles.

https://e-stogdengiai.lt/image/data/monier-montavimo-instrukcija/monier-betoniniu-keraminiu-cerpiu-montavimo-instrukcija.pdf

Plius dar krūva youtubės video ir kt.

Panaudota Tyvec Pro. Geras, kokybiškas produktas. Rekomenduoju. Viename rūsyje siūlė lenkų ketursluoksnę plėvelę, bet ji gaminama neseniai, nei pardavėjas, nei gamintojas puslapyje neteikė info apie darbinio sluoksnio storį, tai atmečiau lenkišką produktą.

Patarimai.

1. Kaip užtiesti difuzinę plėvelę vienam?
Pirmiausiai pasigaminau pagalbinį įrankį - prie 1,8 m grėblio koto skersai prikaliau metro pagaliuką, gavosi kažkas panašaus į kryžių. Tada iš rulono atsikirpau tiek kiek reikia plėvelės vienai juostai, ją vėl susukau į ruloną ir užmoviau ant grėblio koto. Tada kryžiaus metro skersinį atrėmiau ant antros ir trečios gegnės kol plėvelę tvirtinau prie pirmos. Po to grėblys gula tarp trečios ir ketvirtos ir t.t. Rekomenduočiau susirasti pagalbininką šiam darbui, arba susigalvoti geresnį nei mano pagalbinį įrankį, jeigu galvoji taip pat, kaip aš, kad pašalinių žmonių slampinėjimas apie tavo namo statybas gadina namo aurą ir yra visai ne Fengšui :).

2. Ar priklijuoti išilginius grebėstus prie plėvelės? Aš klijavau naudodamas brangų produktą klijavimo juostą Butyl Tape. Labai geras ir kokybiškas daiktas. Sprendimas pasiteisino, puikiai saugo gegnes nuo drėgmės, po prikalimo grebėstų ant stogo daug judėjau. Šiai dienai esu garantuotai įsitikinęs, kad nėra nė mažiausio plėvelės įplyšimo. Man reikalingo kiekio nebuvo LR, pardavėjas paaiškino, kad tai prabangos prekė (matyt LR stogų dengėjai negaišta laiko žaidimams su juosta), trūkstamą kiekį atvežė pardavėjas iš kaimynų lenkų.

Grebėstai.

Išilginiai 3x5, skersiniai 5x5, žingsnis pagal Eternit Baltic instrukcijas. Impregnuota visom įmanomom chemijom pavyzdingai.

Danga: 

Banguoti lakštai „Eternit Banga“.
http://www.eternit.lt/p/stogo_danga/banguoti_lakstai_eternit/banguoti_lakstai_eternit_banga.15/

Subjektyviai apie dangą:

Privalumai:

1. Atrodo tvirtai ir mane, regis, pergyvens.
2. Tinkamas svoris dirbant vienam.
3. Jeigu nėra stogo įrenginių - stoglangių, kaminų ir kt. - darbas labai greitas, net vienam.
4. Geras dizainas, gilios ir plačios bangos, čia vienas geriausių dalykų, kaimynas iš toli klausė ar ne čerpėmis uždengiau. Netgi keista, kad taip lietuviai galėjo sugalvoti.
5. Danga atlaidi kreivarankiams ir pirmą kartą statantiems. Žmonos paklausus - na kaip atrodo, ji atsakė - puikiai. - O chaltūrą kurią padariau ar matai? - Nieko blogo nematau.
6. Neblogas palaikymas gamintojo puslapyje, yra mazgų schemos, video ir pan. kas aktualu naujokams.

Trūkumai.

1. Gamina keista kaimo kontora su neaiškia vadyba. Į userio e-mail klausimą neatsakė. Neradau išbaigto sprendimo dėl tiltelio kaminkrėčiui ir ventiliaciniam kaminėliui. Teko klausinėti rūsiuose ir pritaikyti berods Ruukki gaminį, produkcija keliauja daugiausia nelabai išsivysčiusioms valstybėms.
2. Prisiveržia lapai su varžtais su gumine tarpine. Įdomu, kaip tarpinė atrodys  po 25 metų, ypač saulės pusėje. Greičiausiai jos nebus. Šiuo atveju, manau, turėtų suveikti puikus impregnavimas grebėstų ir juosta Butyl Tape.
3. Spalva tikėtina neilgaamžė. Morališkai pasiruošęs perdažyti kartą iki pensijos. Statybinių medžiagų pardavimo rūsyje girdėjau tokią baiką, kad prieš 10 metų buvo didelė paklausa šito šiferio ir nespėjo jo gaminti, tai kontora darė chaltūrą - dažė tik vieną kartą, dėl to žmonėms pradėjo luptis ar tai blukti, dabar taip nedaro. Nežinau, ar tai tiesa.

Galutinės išvados: jeigu statai brangų namą, brangiame sklype negalvok apie tokią dangą. Kadangi aš statau pigų namą pigiame sklype, tai man labai tiko. Dabar dėčiau tą pačią dangą, keisčiau tik į keramikines čerpes. Apie jokią skardą negalvojau ir paskata taip daryti neatsirado.

Ventiliacinis kaminėlis:

Klober puikiai tinka šitai dangai, rekomenduoju.
http://www.stogodanguprekyba.lt/Produktas/Ventiliaciniai-kamineliai-Klober-slaitiniams-stogams-1

Kamino sandarinimas:

Panaudojau Monier Wakaflex rinkinį - juosta, silikonas ir metalinė juostelė. Kol kas reikia stebėti kas gavosi. Kamino skardinimas atrodo man negražiai. Tiesiog baisiai. Todėl pasirinkau klijuoti klinkerio plytelėmis kaminą plius paminėta juosta. Kol kas negaliu pasakyti, kad tai buvo geras sprendimas reikia laiko ir užlipti po žiemos ant stogo.

Parduotuvės (subjektyvus vertinimas):

http://www.stilmeda.lt. Mediena. Gera kaina, bet dalis medienos nepatiko, abejoju, ar grįšiu.
http://www.osb.lt. Pagal tinklapį rimta kontora, bet OSB pardavė ne to gamintojo be jokių komentarų, klijai su pasibaigusiu galiojimo terminu. Negrįšiu.
http://www.irankiai.lt. Jokių pretenzijų, galima gauti patarimą. pagrindinė mano parduotuvė ieškant įrankių, nors pasirinkimas šiuo metu atrodo kiek siaurokas.
http://www.destataprofil.lt. Super kaina stogo detalėms, pirkau laštakius, pusė lietaus nuvedimo, geras aptarnavimas, neradau mažesnių kainų, puiki kokybė, patogu privažiuoti. Grįšiu.
http://www.stogodanguprekyba.lt/ Stogo priedus pirkau. Rekomenduoju.
http://www.monier.lt/ Ką pirkau su Monier ženklu viskas atrodė super kokybės. Net Merkel pradėjo man rodytis kaip visai simpatiška moteris susidūrus su šiuo ženklu, nors tai gal ir ne visai vokiečių kontora. Man neaktualu, bet dar gaunu laiškus:
Laba diena,
Norėčiau Jus pakviesti į Monier rengiamą seminarą Vilniuje vasario 3 d. (penktadienį), kuriame bus pristatymai:
·         Schiedel kamino įrengimas A klasės pastatuose
·         Monier 2017 produktų asortimentas, montavimo patarimai ir dažniausios montavimo klaidos.
Ir kt.
Tikrai nueičiau, bet jau nebeaktualu. Šitas stogas nenugrius, o kad statysiu naują dar vieną stogą tikimybė maža.
http://www.adlimina.lt/ Puiki krautuvė. Nuoširdūs žmonės. Gavau puikių patarimų ir šilumos, net graužia sąžinė, kad mažai pirkau. Grįšiu, jeigu reiks kokių keistų dalykų kaip kaminkrėčio tiltelio šiferiui.

Įrankiai:

Pagrindinis įrankis Makita rankinis diskinis elektrinis pjūklas 1800 W, labai geras galios ir svorio santykis, labai patiko. Jeigu darysi tokį darbą nesusimažink pjūklo galios ir nepirk vaikiškų mažiau 1 kw.

Makitos 18 v akumuliatorinis lengvas suktukas DDF546, pagrinde naudotas plonu grąžteliu daryti kelią viniui. Patogu nešiotis be laidų. Turiu dar vieną akumuliatorinį Makitos DHP458. Šitas per sunkus ir per galingas stogui.

Drėgmės matuoklis Brennenstuhl MD, super daiktas, labai geras kainos ir kokybės santykis.

Gražtas Bosh GBH 2-26 DFR mėlynas, gana galingas. Subjektyviai - Makita kokybė geriau nei Bosh mėlyni.

 Na ir mano mėgstamas super įrankis, geriausias iš mechaninių su kuriais teko dirbti: