Perdanga, stogo medinė konstrukcija, stogas. I dalis.

Šis įrašas skirtas tam, kuris savo jėgomis ketina uždengti namo stogą. Darbas atliktas savarankiškai, pirmą kartą, ne profesionalo, taigi, patarimus vertinti reiktų atsargiai. Kokybė gavosi kaip pirmą kartą, ne ideali, į Restos parodą aiškiai netiks, bet savo funkciją stogas turėtų atlikti. Įrašo neskubėjau padaryti, nes laukiau ar nugrius stogas stipresniam vėju papūtus. Nenugriuvo ir po didžiausių 2016 m. audrų :).

Bendra info.

Namukas - dviejų aukštų, antras aukštas - vien tik medinė mansarda, viskas virš gelžbetoninio žiedo yra iš medienos, medžio galai niekur nekišti tarp blokelių. Medinė perdanga bus apšildoma, mansarda - ne (ketinama eksplotuoti šiltu metų laiku), jeigu nepersigalvosiu. Perdangos plotas - 120 m2, stogas dvišlaitis, apie 35 laipsniai nuolydis, stogo plotas apie 245 m2.

Ar įmanoma pastatyti stogą vienam? 

Aš pastačiau vienas per metus minus žiema (liko kraštai ir lietaus nuvedimas, pakalimai). Įspūdžiai neišdildomi, bus apie ką papasakoti anūkams (stovint 8 metrų aukštyje su 50 kg gegne ant peties, papūtus vėjo gūsiui - kyla mintis jau skrendu su gegne ar dar ne ir kt.).

Statyti vienam ar ne - ilgokai dvejojau, apsispręsti padėjo amerikietis Robertas http://www.backwoodshome.com/install-rafters-alone-the-easy-way/. Maniau, kad jeigu 62 metų amerikietis su sulaužyta koja sugebėjo gegnę išpjautą iš žalio medžio pastatyti, tai gal ir aš sugebėsiu. Pagal jo patarimus pasidariau kraigo lentos laikiklį ir gegnės laikiklį, kuriuos padariau be didelių apmąstymų ir tobulinimų labai greitai taip pat kaip parodyta jo nuotraukose ir aprašyme. Be šitų pagalbinių įrankių greičiausiai nebūčiau pastatęs stogo ir pats, ko gero, nebūčiau sugalvojęs.

Žinių šaltiniai, studijos, pasirengimas.

Peržvelgus interneto lobynus pasirodė, kad skirtingos tautos stato skirtingai stogų konstrukcijas. Vokiečiai, lenkai, lietuviai, amerikiečiai - yra savitumų. Pasirinkau amerikiečių būdą, dėl to kad amerikiečiai tokia statyba užsiima 200 metų, lietuvių taisyklėse http://www.statybostaisykles.lt
dalis skirta medžio statybai tiesiog apgailėtina lyginant su amerikiečių įvairiais šaltiniais. Akivaizdu, kad lietuviai statytojai iš plytų, ne iš medžio.

Visos mazgų schemas, vinių kalimo schemas (pattern) ir kt.  paėmiau iš knygų:
Complete Book of Framing: An Illustrated Guide for Residential Construction by Scot Simpson
The Very Efficient Carpenter: Basic Framing for Residential Construction by Larry Haun.
Puikios knygos gausiai iliustruotos. Rekomenduoju.

Radau Larry Haun video youtubei, aš juos perkeltus į ipadą nešiausi į statybą ir laikiau po ranka kartu su paminėtų knygų aktualiomis ištraukomis. Save laikau  Larry Haun mokiniu :).

Be to, dar peržiūrėjau daug kitų šaltinių tame tarpe ir lietuvių konstruktorių pažįstamų namų padarytas schemas, ir egzotiką pvz. amerikiečių statybų inspektorių atmintines ką tikrinti statybose iš medžio.

Susidarė įspūdis, kad lietuvių konstruktoriai dirba c-copy būdu, be didesnio supratimo apie medžio statybą, nes peržiūrėtuose konstruktyvuose viskas sutampa iki kablelių, o lietuvių konstruktorių siūlymai dėl 5 m. perdangų, regis, prieštarauja amerikiečių šaltiniams.

Naudinga buvo nueiti į Restos parodą, kur buvo galimybė pabendrauti su Monier stogdengiais ir pasižiūrėti stogo maketą.

Interneto info neišsemiama, naudinga buvo ieškoti info su raktiniais žodžiais "roof" ir "framing".

Taigi, pirmas patarimas - studijuok.

Antras patarimas - pasitreniruok. Prieš statydamas stogą padariau dvišlaitį garažo stogą. Tai buvo puikus sprendimas. Taigi, jeigu statysi stogą vienas - siūlau pasitreniruoti darant mažesnį statinį - garažą, sandėliuką, patartina su tokia pat stogo konstrukcija ir danga kaip namo. Tada galėsi įvertinti ar medis tau limpa prie rankų.

Trečias patarimas - pasižiūrėk medžio detalių svorius, įvertink savo fizines galimybes. Aš naudojau lentelę http://www.de2.lt/naudinga-informacija/lentel%C4%97s/304-medienos-svoris-ir-t%C5%ABris. Kodėl tai svarbu? Norėjau čerpių stogo. Pasikalbėjus su stogdengiais parodoje, jų nuomone, gegnės turėtų būti 250x60 ir mano namo konstrukcijos atžvilgiu - 7 metrų ilgio, kas man akivaizdžiai nepakeliama, nes vaikystėje per mažai cepelinų valgiau. Taigi, čerpės atkrito, nes negaliu vienas padaryti tokios masyvios konstrukcijos.

Mediena.

Statyti iš pušies ar eglės? Pasirinkau statyti iš eglės dėl atsparumo lenkimui, porų užsidarymo ir lengvumo (eglė, regis, lengvesnė už pušį, kas statant vienam aktualu). Nesigailiu. Šiuo metu esu eglės fanas.

Mediena pirkta didelėje lentpjūvėje. Mediena pristatyta labai įvairi -  drėgmės matuoklis  rodė nuo 15 iki 37 proc. - nuo sausos iki praktiškai ką tik nukirstos. Pirkau impregnuotą, realiai gavau žaliai nudažytą, ant kurios antrą dieną pradėjo balti pelėsiai augti, nors net nebuvo uždengta.

Pirma partija buvo normali, netgi labai gera. Antra - manau, kad dalis produkcijos buvo malkinė mediena, tai, mano ne eksperto nuomone, *ūdas. Iš kurio pastačiau stogą ekspermento tvarka - ar įmanoma iš *ūdo pastatyti stogą ir kiek laiko jis stovės. Gal būčiau nestatęs, bandęs ginčytis ir ieškoti teisybės, bet mediena jau buvo priimta, fiskaras išvykęs, atostogos pasiimtos, o kaime pas senelius mačiau dar blogesnį variantą stovintį 50 metų, be to pirkau gegnių daugiau nei reikia +4, tai turėjau galimybę blogiausias panaudoti kitur.

Todėl patarimas -  pirkdamas lentas pigiai iš didelės lentpjūvės nepirk aklai, žiūrėk ką krauna.

Kitas patarimas - jeigu gali, pirk sausas lentas, arba išsidžiovink, stogo konstrukciją statyk iš sausos medienos, jeigu turi galimybę. Vasarą žalia mediena apžiūtų gana greitai, per mėnesį kitą, bet šiuo atveju reikia turėti kur sandėliuoti, kad nepavogtų. Garažo stogą pastačiau iš visiškai žalio medžio. Po pusmečio kai kurie Eternit Baltic šiferio varžtai styrojo per centimetrą nuo dangos viršaus, taip leisdami vandeniui skverbtis žemyn. Kodėl taip gavosi neaišku, manau, kad didžiausia tikimybė, kad žalias medis vaikščiojo, traukėsi. Teko prisukti papildomai.

Patarimas - nepirk impregnuotos medienos, pats impregnuok, už žaliai apdažytą medį neverta mokėti.

Ar pirkti sertifikuotą medieną? Kainų skirtumas reikšmingas. LR konstruktoriai apsidrausdami rašo statyti reikia iš sertifikuotos medienos, nors puikiai suvokia, kad mažai kas iš tokios medienos statys. Paieškojau info, kas yra medienos sertifikavimas. Man pasirodė, kad realus sertifikavimas dėl sudėtingumo ir spec. technikos poreikio mažai įmanomas, greičiausiai uždės štampą ir pasiims papildomą pinigą. Todėl rinkausi pigiausią variantą. Nežinau šiai dienai, ar tai buvo geras sprendimas.

Vinys.

Vinis naudok cinkuotas, jeigu gali, nes rūdyti pradeda mikliai. Svarbu - nenaudok medvarščių, nebent laikinai ką nors prisukti. Medvarščiai - nulekia galvos, lūžta per pusę (išbandyta).

Amerikiečiai pakeitė standartus ir naudoja dabar didesnius vinis nei prieš senus laikus. Pagrindinė mano vinis mansardos konstrukcijai - 10 cm ilgio, OSB prikalti mansardos grindims - apie 7 cm, stogas grebėstuotas su 12 cm suktomis ir 15 cm vinimis. Gegnės prikaltos su 15 cm. Vienur kitur įkaliau ir 20 cm.

Ta proga papasakosiu legendą, kurią girdėjau iš pro šalį einančio statybininko. Jis prieš statydamas savo stogą klausia seno stogdengio su kokiais vinimis jis kala grebėstus - tas sako su 10 cm, jeigu šeimininkas geras vyras galiu padaryti su 12. O tada naujokas klausia, o sau kaip darytum? Senas stogdengys atsakė - sau daryčiau su 15 cm vinimis.

Taigi, sekant šia legenta grebėstavau su 12 cm suktomis cinkuotomis vinimis, o kas trečią vinį naudojau 15 cm. Konstrukcija gavosi nereali. Be šansų išardyti.

Internete mačiau video kur grebėstus prikala uabėlio darbuotojai su pniaumatiniais pistoletais naudodami mažus vinukus, tai žymiai greičiau (kartais). Šį variantą sau darydamas atmečiau iš karto. Nors uabelių stogai, regis, laikosi, nes uraganų pas mus nepasitaiko.

Patarimas - vinis naudok ne kinų, o baltarusų arba rusų (radau Ermitaže), nes kinietiški kažkokie minkšti,  linkę išsikraipyti.

Paskaityti buvo naudinga:

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/117/1/0/1/article/8781/medienos-tvirtinimo-elementai-tvirtinimo-budai

Atkreipk dėmesį į vinių kalimo kampus ir kiekį mazguose žr. literatūra, svarbu - neperkalk, t. y. , nenaudok daugiau vinių nei reikia. Daugiau vinių nereiškia, kad bus tvirčiau. Šitą inspektoriai JAV tikrina. Stambesniems vinims gali reikti kelią padaryti siauru grąžteliu, kad nesuskaldytų plonesnio pagaliuko.